Aksolotlis – Ambystoma mexicanum

2
Aksolotlis – Ambystoma mexicanum

Šis paslaptingas gyvūnas mano namie atsirado visai atsitiktinai. Kai pamačiau ji pas viena iš savo pažystamu nieko apie ji nežinojau. Ir nors niekada neperku gyvūnų nežinant nieko apie jų laikymą, maitinimą ir pan., ši karta aš „pažeidžiau savo nuostatas“.

Išgirdus į klausimą „Kas tai?“ tik atsakymą – „Jis vardų Goga, nori – imk“ aš momentaliai nusprendžiau kad pas mane namie gyvens dar vienas gyvūnas. Tuo labiau laisva akvariumą aš turėjau.

Kas gi yra iš tikruju tas paslaptingas drakonas-tritonas? Pasirodo tai tikrai daug neatsakytų klausimų turintis gyvūnas. Kaip nustatė mokslininkai Aksolotlis yra lerva s gyvio Ambistomos (lot. Ambystoma mexicanum) – iš dalies panašaus į salamandra neturinti ryškių spalvų. Bet šį lerva tūri galimybė daugintis. Tai labai retas reiškinys tarp gyvūnu – galimybė daugintis lervos stadijoi, vadinasi neotenija. Savo įdomia išvaizda aksolotlis panašus į gigantini tritona (Aksolotliai užauga iki 30 cm ilgio). Gamtoje Ambistomos gyvena tik centrinėje Meksikoje. Ir yra išnykstantys gyvūnas. Nelaisvėje aksolotliai gyvena iki 10-12 metų priklausant nuo laikymo sąlygų.

Aksolotlis turbūt įdomus yra tik savo išvaizda. Tikėtis pastovaus judėjimo iš jo puses – utopija. Laikymas jo yra visai nesudėtingas. Pakanka 10-15 ltr vandens vienam gyviui. Kambario vandens temperatūra, nedidelis akvariumukas su filtriukų ir reguliarus išgaravusio vandens dapilimas – turbūt pagrindinės laikymo sąlygos. Kaip matot, jos nėra sudėtingos. Maistui jis irgi nėra reiklus. Maitinti pakanka pora kart į savaite. Maistui tinka ir gabaliukai žalios žuvies ir mėsos, musių ir uodų lervos, paprasti lietaus sliekai. Aš dažniausiai šeriu šaldytom uodo lervom kuriu galima nusipirkti bet kokioj zooparduotuvėje. Bandžai maitinti ir sausu kačių ir šunų maistu – irgi tinka. Tik sausas maistas teršia vandeni.

Alkanas aksolotlis gali suėsti viską kas telpa i jo nemaža burna. Neretus atvejai kada alkani aksolotliai apvalgo vieni kitus, bet dėka unikaliu regeneracijos savybių (tai dar viena iš retu aksolotlio gamtos paslapčių) – apvalgytos kojos, žiaunai ar uodegos gana greitai atauga vėl.

Gamtoje aksolotlai dauginasi pavasari kai tirpstantys sniegas atšviežiną vandens telkinių vandenį. Todėl akvariumo dažnesnis vandens pakeitimas šviežių ir temperatūros sumažinimas iki 10-12 laipsnių yra geras stimulas dauginimui. Po dažniausiai vakarinių „meilės žaidimų“ patinas deda ant akmenų ar grunto keletą spermaforų (savotiškų kapsulių su spermatozoidais) kurios surenka patelė. Apvaisinimas aksolotlių yra „vidinis“. Po apvaisinimo patelė deda ikrus kurios reikia iškelti i kita akvariumą su gera vandens aeracija ir kambario temperatūra. Vanduo turi būti idealiai švarus ir kasdien švezinamas iki 30%. Po poros savaičių išsirita buožgalviukai. Jau po keleto dienų pradeda noriai gaudyti ciklopą, dafniją ir gana greitai augant pradeda jau imti ir tubifeksą. Auga labai ne tolygiai ir esant menkiausiai galimybei didesni ir stipresni suėda mažesnius ir silpnesnius savo brolius ir seserys.

Teoriškai galima padaryti ekperimenta ir priversti jauna aksolotlį patapti ambistomą. Akvariume sumažinti vandens lygi iki kol nugara aksolotlio kontaktos su vandens paviršiumi. Ir akvariumą pastatyti skersai, kad dalis jis butų be vandens. Kasdien po truputi mažinant vandens lygi – galima priversti aksolotli „išeiti į sausumą“. Po laipsniui jis turetu pakeisti savo povandeninė išvaizda. Dingsta žiaunos, keičiasi kūno spalva ir forma. Vyksta stebuklingas perėjimas aksolotlio į ambistoma. Gal būt kada nors man pavyks tai pamatyti savo akimis.

Dmitrij Bruss (Dydya)

Komentarai

Rašyti komentarą

Sprendimas: Bruss Ltd. 2016