Povandeninis sodas

0
Povandeninis sodas

Augalai auga visur: miškuose ir pievose, darže ir gėlyne, kalnuose ir vandenyje. Jei tropinius ar subtropinius sausumos augalus auginame oranžerijoje ar vazonėlyje ant palangės, tai vandeninius – akvariume. Akvariumas – tai ekosistema už stiklinių sienų. Šios sistemos sudėtinės dalys yra pats akvariumas kaip indas, vanduo (sudėtingas cheminių junginių kokteilis), žuvys, moliuskai, augalai ir mikroorganizmai. Jei tarp visų šių komponentų bus balansas, turėsime kerintį, hipnotizuojantį interjero akcentą, džiaugsmą širdžiai ir atgaivą sielai.

Vienas sudėtingiausių povandeninės oazės, esančios Jūsų namuose, komponentų yra augalai. Vešlus jų augimas, gera išvaizda ir logiška kompozicija duoda maksimalų estetinį akvariumo vaizdą.
Akvariumuose auginami tropiniai augalai – jie daug paprastesni kultūroje, nes neturi ramybės periodų. Tai dažniausiai yra žiediniai augalai, išskyrus keleto rūšių samanas ir paparčius. Dažniausiai tai – tų pačių šeimų ar net genčių atstovai, kurie dažnai pasitaiko kaip kambarinės gėlės. Pavyzdžiui, ajeriniams priklausantys anturiai, kalijos, difenbachijos, monsteros, filodendrai yra gėlės, o kriptokorinos, anubiasai, pistijos (vandens kopūstai) yra tipiški akvariuminiai augalai. Yra net tokių egzotinių augalų kaip vandenyje augantis orchidėjų atstovas – Spiranthes cernua.

Vandens augalų augimas priklauso nuo daugybės faktorių. Tai – temperatūra, vandens kietumas (bendras ir karbonatinis), pH, redokso potencialas, mikro- ir makroelementų kiekis ir jų tarpusavio santykis, CO2 ir deguonies kiekis, esantis vandenyje, apšvietimas (šviesos stiprumas, intensyvumas, spektras ir ekspozicija), akvariumo aukštis, mikroorganizmų, skaidančių organinius junginius, veikla, gruntas (jo spalva ir dalelių skersmuo, uždumblėjimas) ir taip toliau. Gali pasirodyti, kad viso to neįmanoma praktiškai išmatuoti, įvertinti ir kontroliuoti. Taip ir yra, bet tai visai nebūtina. Pakanka prisiminti, kad akvariumas – tai ekosistema, o bet kokioje ekosistemoje yra jos komponentų ryšys ir priklausomybė. Pakeitus bent vieną parametrą, prasideda grandininė reakcija. Jos didenybės Gamtos namuose vyksta sudėtingi procesai, paremti savireguliacijos principu. Taigi jei nepadarysite savo povandeniniame sode didelių „kiaulysčių“, viskas bus gerai ir gražu savaime.

Reikėtų žinoti tokius pagrindinius dalykus: tropikuose naktis lygi dienai (po 12 val.), vandens temperatūra 18-28ºC, pH silpnai rūgštinis (6,4-7,0). Temperatūra, Rh ir pH prie dugno ir paviršiuje gali stipriai skirtis, augalai (ypač ilgastiebiai) maisto medžiagas įsisavina visu savo paviršiumi, t.y., per lapus, o šaknys atlieka daugiau fiksacijos nei maitinimo funkciją (kai kurie augalai jų net neturi). Gruntas akvariume – mikroorganizmų buveinė. Nuo jo būsenos priklauso akvariumo vaizdas (jei akvariumas – vaišių stalas, tai gruntas – virtuvė). Tai neturėtų būti marmuras (jis kietina, šarmina vandenį), spalva neturėtų būti šviesi (šviesus gruntas atspindi šviesą ir blukina augalų bei žuvų spalvas). Idealus gruntas – 2-15 mm tamsi granito skalda. Kai kurios žuvys gadina augalus: stambesni šamai, kai kurie ciklidai, metinesai, auksinės žuvelės daugumai augalų yra labai nepalankūs kaimynai. Norint turėti gražų povandeninį sodą, reikėtų laikytis principo: geriau daugiau smulkių, nei kelios stambios žuvys. Nereiktų žavėtis įvairiomis kriauklėmis, smiltainiais, koralais – mūsuose vanduo ir taip pakankamai kietas. Geriau akvariumo interjerą papuošti gerai paruošta (išvirinta prisotintame druskos tirpale) medžio šaka ar kelmu. Augalai daug jautresni vandens parametrams ir jų kaitai nei žuvys, todėl bet kokia intervencija povandeniniame sode turėtų būti švelni ir plastiška.

Vykstant fiziologiniams procesams, vandens parametrai nuolat kinta. Filosofiškai sakant, Jūsų akvariumas kasdien vis šiek tiek kitas. Kuo didesnis akvariumas, tuo parametrų kaita lėtesnė (tai – didelio akvariumo privalumas). Mažiausia talpa turėtų būti 100 litrų, geriau 200-400 litrų. Didesnės pradinės investicijos į akvariumą su kaupu atsiperka jį eksploatuojant visomis prasmėmis.

Jei naujai įsigytas augalas nenori gyventi dabar, tai visai nereiškia, kad už mėnesio ar dviejų jis nepradės klestėti, antra vertus, jei šiuo metu Jūsų povandeninis sodas vešėte veši, nevertėtų galvoti, kad taip bus visada. Daugiametė patirtis rodo, kad akvariumo „aukso amžius“ (optimali parametrų santykinė visuma) nusistovi antrame-aštuntame mėnesiais po įrengimo. Dauguma augalų tuomet tiesiog „netelpa savame kailyje“. Norint pailginti tą klestėjimą, reikėtų kartkartėmis papurenti gruntą (tai juk darome ir gėlyne ar darže) – taip suaktyviname naudinguosius mikroorganizmus; nusiurbti organikos perteklių ir pakeisti dalį vandens (1/10– 1/4, priklausomai nuo augalų asortimento ir būsenos). Nedera tiesiog papildyti nugaravusį vandenį iki normalaus lygio – taip spartiname akvariumo senėjimą ir, jeigu augalai auga ne per daug vešliai, vanduo labai kietėja: juk išgaruoja distiliatas, o druskos lieka akvariume.

Renkantis augalus akvariumui, nereikėtų žavėtis ir pulti pirkti raudonlapių, dryžuotų, taškuotų ir šiaip per daug egzotiškai atrodančių augalų: dauguma iš užsienio į zooparduotuves patenkančių augalų yra užauginti ne vandenyje (augalai–amfibijos), o kai kurie jų visiškai nepakenčia „nardymo“ – jie vandenyje atsisako gyventi, nes Motinos Gamtos yra užprogramuoti augti sausumoje. Tai nereiškia, kad visi raudonlapiai ar margalapiai augalai nėra vandeniniai. Kai kurios alternanteros, liudvigijos, kriptokorinos bei echinodorusai puikiai auga akvariume ir savo rausva ar rusva spalva sudaro įspūdingą kontrastą žalialapiams augalams. Margalapiai (taškuoti) augalai, pavyzdžiui, Echinodorus „Ozelot“, E. aspersus,E. „Marble Queen“ ir kiti yra tikrai įspūdingi, vertingi povandeninio sodo akcentai.

Akvariumo augalai kilo iš skirtingų kraštų ir auga skirtingomis sąlygomis, dėl to jų poreikiai skiriasi. Šviežiame akvariume geriau jausis ilgastiebiai, intensyviai augantys augalai (Hygrophila, elodėja, Bacopa, liudvigija ir kiti). Akvariumui senstant, vešliau pradeda augti Myriophilum, stambialapiai echinodorusai, ambulijos (Limnophila aquatica), aponogetonai, nimfėjos. O po akvariumo įrengimo praėjus 1-2 metams, vešės kriptokorinos, anubiasai, tamsialapiai paparčiai, Javos samanos. Kai akvariumas visai „nusensta“(tai nutinka po 2-5 metų), tenka kapitališkai plauti gruntą, keisti didelę dalį vandens, atnaujinti augalų asortimentą – iš naujo pradėti Jūsų akvariumo gyvenimo ciklą.
Komponuojant povandeninį sodą, reikėtų rinktis paprastesnius, daugelį metų mūsų kraštuose auginamus augalus, kurie yra plastiški, pakenčiantys didelį sąlygų diapazoną, nereikalaujantys specifinių sąlygų. Tokie augalai, užauginti mėgėjų akvariumuose, yra nelepūs, „nerodo kaprizų“, gerai jaučiasi pakankamai kietame (toks yra daugelyje Lietuvos vietovių) vandenyje.

Tik gerai besijaučiantys augalai papuoš akvariumą, o gražus akvariumas – Jūsų interjerą.

Gintaras Klimaitis

Komentarai

Rašyti komentarą

Sprendimas: Bruss Ltd. 2016-2018