Sausumos vėžlių laikymo sąlygos

0
Sausumos vėžlių laikymo sąlygos

Sausumos vėžliai, be abejo, yra populiariausi ropliai mūsų terariumuose ir namuose. Dažnai zooprekių parduotuvėse pamatysi sceną: įsikibęs tėvams į skvernus mažylis(-ė) zyzia: “Nupirkit vėžliuką, noriu vėžliuko…”

Norėtųsi, kad visi mūsų gyvūnų mėgėjai pradėtų mąstyti šiuolaikiškai. Vėžlys – ne žaisliukas, tai – roplys, mėgstantis pastovumą, ramybę, šilumą, kurios gali gauti tik gyvendamas erdviame terariume, kuriame būtų įtaisyta normali kryptinė šildymo lemputė arba, dar geriau, speciali terariumo lempa, skleidžianti UV spindulių kiekį, tinkamą ropliams. Laikydami vėžlį laisvą kambaryje, rizikuojame jo gyvybe ir sveikata, rizikuojame greit jo netekti. Daug vėžlių, laikomų atvirose patalpose, nukenčia nuo skersvėjų – peršąla, suserga konjuktyvitu, nuo kurio gali prarasti regėjimą. Daugelis veterinarijos gydytojų yra matę ir šunų sužalotus, apgraužtus vėžlius. Neretas atvejis, kai ant vėžlių (ypač ant jaunų vėžliukų) užlipa ir patys neatsargūs šeimininkai. Tad jei jau imamės laikyti šiuos puikius gyvūnus, laikykime juos civilizuotai.

Pabandysiu trumpai papasakoti, kaip vėžlius laiko ir veisia, pavyzdžiui, Čekijos, Slovakijos,Vokietijos respublikų herpetologai mėgėjai. Jie laiko daugiausia Testudo šeimos atstovus. Ne tik laiko, bet ir puikiai veisia! Vasaros metu daugelyje išvardintų šalių sausumos vėžlių grupės laikomos specialiai vertikaliomis mažiausiai 0,5 m aukščio tvorelėmis apjuostuose aptvaruose. Tvorelės daromos iš medžiagų lygiu paviršiumi: betono, cemento, medžio plokščių arba rąstų. Jos sandarios ir gilokai įbestos į žemę, kad suaugę gyvūnai neiškastų duobių ir neišlįstų. Aptvaruose būna žemėje iškasti negilūs vandens baseinėliai – karštomis vasaros dienomis vėžliai mielai pasinaudoja vandens procedūromis. Taip pat aptvaruose pastatomos plačios kartoninės dėžės, apverstos šonu, kad vėžliai galėtų laisvai įropoti vidun. Tose dėžėse vėžliai pasislepia nuo lietaus, stipraus vėjo, kaitros. Minėtuose aptvaruose vėžliai puikiai gyvena ir poruojasi, deda kiaušinius. Žiemos metu vėžliai perkeliami į vėsias (8-10oC) tamsias patalpas, kuriose užmiega žiemos miegu. Namie augindami roplius, taip pat turėtume suteikti jiems galimybę peržiemoti, tik su sąlyga, kad gyvūnas sveikas, stiprus, gerai įmitęs. Nežiemodamas vėžlys išeikvoja daug energijos nepailsi, išsenka.

Svarbūs vėžlių mitybos nelaisvėje klausimai. Žinoma, populiariausi mūsų kraštuose Testudo šeimos vėžliai daugiausiai vartoja augalinį maistą: daržoves, vaisius, kai kurias žolines kultūras, pavyzdžiui, žliūgę, kiaulpienių lapus ir žiedus, dobiliukus. Daržovės turi būti susmulkintos, sutarkuotos. Nors daugelis laikančiųjų vėžlius giriasi, kad vėžliai godžiai ryja varškę, tačiau jos duoti nerekomenduojama, mat vėžliukas gali užspringti. Daugelis vėžlių įpranta prie specialaus granuliuoto maisto: į tokias granules žinomos firmos deda ir vitaminus, mineralus, biologines medžiagas. Nors galima vitaminų ir užberti ar užpilti ant sutarkuotų daržovių.

Reikia skirti daug dėmesio ir vėžliuko šarvo priežiūrai, kad jis nesilupinėtų, visad būtų žvilgantis. Vėžlio šarvas, kaip ir mūsų plaukai ar nagai, turi gauti vitaminų ir mineralų. Pagrindinis yra vitaminas D3. Kartą per mėnesį reikia kruopščiai įtrinti tiek apatinę, tiek viršutinę šarvo dalį su D3 vitamino aliejiniame tirpale pamirkytu skudurėliu. Prieš tai būtina nuplauti dulkes nuo šarvo.

Mūsų kraštuose daugiausiai laikomi stepiniai vėžliai (Testudo horsfieldii), graikiniai vėžliai (Testudo graeca). Kitose šalyse populiarūs ir sėkmingai veisiami Balkanų vėžliai (Testudo hermani), Egipto vėžliukai (Testudo kleinmanni – vieni mažiausių vėžlių pasaulyje). Aišku, tarp vėžlių, kaip ir kitų gyvūnų tarpe, yra favoritų – tai spinduliniai vėžliai, gyvenantys Madagaskare (Geochelone radiata), sėkmingai išgelbėti nuo išnykimo veisimo nelaisvėje dėka.

Dideli ir gražūs pentinuotieji vėžliai (Geochelone sulcata), vyresni gyvūnų mėgėjai turbūt atsimena vieną tokią Tortilą,ilgai gyvenusią Kauno zoologijos sodo terariume. Didžiausi sausumos vėžliai, be abejo, yra drambliniai vėžliai (Geochelone elephantophus), gyvenantys Galapaguose ir aplinkinėse salose.

Pabaigai reikėtų pasakyti, kad visi sausumos vėžliai yra įtraukti į Vašingtono gyvūnų apsaugos ir prekybos reguliavimokonvencijos CITES sąrašus. Šią konvenciją pasirašė visos Europos valstybės. Pirkdami vėžlį svetur, turite gauti CITES blanką su vėžlio numeriu, kitu atveju turėsite rimtų problemų muitinėse.

Saulius (Herpetologas)

Komentarai

Rašyti komentarą

Sprendimas: Bruss Ltd. 2016-2018